- sutapti
- sutàpti vksm. Mū́sų miñtys sutam̃pa.
.
.
sutapti — 1 sutàpti intr. Š, NdŽ 1. būti tokiam pat, vienodam, labai panašiam, turėti bendrumo, atitikti: Mūsų mintys sutam̃pa DŽ1. Čia vėl kalbos nesutam̃pa Smln. Trečiajame tome aprašytas Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju… … Dictionary of the Lithuanian Language
sutaptinis — sutapti̇̀nis, sutapti̇̀nė bdv. Sutapti̇̀nės i̇̀šmokos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sutaptinė — sutapti̇̀nis, sutapti̇̀nė bdv. Sutapti̇̀nės i̇̀šmokos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sutaptis — sutapti̇̀s dkt. Reiškinių̃ sutapti̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sutaptinis — sutaptìnis, ė adj. (2) DŽ, KŽ; Ser 1. Rtr, NdŽ susidedantis iš kelių dalių: Sutaptiniai nusikaltimai rš. 2. sutampantis kuo nors su kitu: Vidinis plyšys vadinamas sutaptiniu, jeigu jis eina per kamieną vienoje vertikalioje plokštumoje,… … Dictionary of the Lithuanian Language
sutaptis — sutaptìs sf. (3b) NdŽ, DŽ, (4) Š; Rtr, Ser, KŽ 1. sutapimas, susijungimas: Pasukame tiesiąją AB lig sutapties su tiesiąja AC Z.Žem. Atsitiktinė sutaptis FzŽ332. Sutaptis tl žodžio vidury yra labai nepaprastas aukštaičiams dalykas J.Jabl. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sutikti — sutìkti; Q627, H, N Rtr, L 1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu… … Dictionary of the Lithuanian Language
atitapti — 1 atitàpti intr., attàpti J, BŽ530, LVI203 atgauti sąmonę, atjėgti, atsivokti. tapti; atitapti; įtapti; nutapti; patapti; pietapti; pritapti; sutapti; užtapti … Dictionary of the Lithuanian Language
atitikti — atitìkti Rtr, LVI204; L, atatìkti Š 1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatitìko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų… … Dictionary of the Lithuanian Language
atliepti — 2 atliẽpti, ia (àtliepia), àtliepė 1. intr. atsakyti šaukiant, vadinant, atsišaukti: Vadinau, o nebuvo, kursai atlieptų WP11. Neatliẽpiamas šauksmas BŽ19. | refl. SD238,218: Ar į versmę įlindai neatsiliepdamas? Ar. Kas toks yra, lai… … Dictionary of the Lithuanian Language